parėžti

2 parė̃žti intr. 1. pastorėti, papampti: Ans pilnas, nesupliuškęs, parė̃žęs, išsitempę visi pašaliai J. Išejo šuo parė̃žęs (labai prilakęs) Als. Veršis priejęs prie pieno viedro ir besąs parė̃žęs Kal. Rėžte parėžęs, t. y. priėdęs eita J. Parėžaũ, sūrai bevalgydamas, sprogėsu dabar gerti M.Unt. Paršelis parė̃žo Kv. Nėšlė kaip erkė parė̃žusi, t. y. drūkta J. Parė̃žęs it pupų rupūžė Šts. Jau ir ana visai ant paskutinių narelių prisivariusi – parė̃žusi tokia vaikščioja Brs. Viršilienė parė̃žusi, matyt, būs greit krikštynos Brs. 2. pabrinkti, papusti: Plikųjų rugių ir miežių varpos yr parė̃žusios nu lytaus, akuoto nėr, o grūdai vešli Šts. Žydant varpos yr parė̃žusios Šts. Kankorėžis parė̃žęs Slnt. Kankorėžiai nu šilimos ir drėgmės parėžta, nu ko sėklos išbirsta S.Dauk. Vienok nieko neodija, noris įspraustos šakelės turėtų jau žiedinius pumpurus parėžusius S.Dauk. 3. pasidaryti nelanksčiam, pastirti: Ta karvikė būs pieninga, kad pritvinksta ir papaičiai parė̃žta Grg. Parė̃žo pirštai nu žlugto skalbimo Als. Parė̃žo pirštai nu tos ligos KlvrŽ. Ranka taip suputo, kad ir pirštai parė̃žo Grg. To vaikelio akys parė̃žusios, matyti, jau sirgs Vvr. Su parė̃žusia ranka nėko negaliu dirbti Slnt. Parėžau nu šalčio S.Dauk. Nu šalčio parėžusią pakėlė kana kas gyvatę S.Dauk. Žiemą beržai yr parė̃žę priš šaltį Rt. Kareiviai apšarmoti, parėžusiais uostais ir barzdomis S.Dauk. Plaukai parėžę it kiaulės šeriai, akys plačios it torielkos M.Valanč. 4. būti išsipūtusiam (apie storai apsivilkusį, apsipamplinusį): Ejo berežais, numie krakmolytais, ejo parė̃žusi, išsipampinusi Ggr. Rėžte parėžusi merga, t. y. nedailiai apsirėdžiusi, pasipūtusi su kailiniais J. 5. Varn prk. būti išdidžiam, pasipūtusiam. \ rėžti; aprėžti; išrėžti; parėžti